- paviešnagėti
- paviešnagė́ti 1. DŽ, NdŽ žr. 1 paviešėti 1: Paviešnagė́t einam Azr. Vasarą paviešnagė́t kaime gerai Drsk. Pas gimines paviešnagė́t užprašė Dbč. Jis tę pabuvo, paviešnagė́j[o] ir parvažiavo Vs. Paviešnagė́jom, kiek norėjom Vrn. Paviešnagė́kit, kol’ tep greitai išeinat? Rud. Atvažiuokit, paviešnagė́site, priimsiu visada DrskŽ. Suvažiuodavo to pono dvaran paviešnagėti, pasisvečiuoti, linksmai pagyventi dideli ponai, kunigaikščiai ir net galingieji karaliūnai MTt VII3. | refl. Š, NdŽ, Alv, Dg: Eina pasviešnagė́t, viešnagėn Dbč. Pasėdėjau, pasviešnagė́jau ir išejau Vrn. Kad atejai viešnagėn, tai jau pasviešnagė́k Vrn. Važiuojam pas mane, pasviešnagė́si Pv. Sesute, ateik tu pas mane nors kartą kieman! Ateik, pasiviešnagėsi! LTsIII165(Vlk). 2. refl. žr. 1 paviešėti 4 (refl.): Pabuvo savaitę, pasviešnagėj[o], ir gana Pv. Duktė pasviešnagėjo biskį pas tėvą ir vėl išvažiav[o] LTR(Rdm). \ viešnagėti; atsiviešnagėti; įsiviešnagėti; išsiviešnagėti; paviešnagėti; prisiviešnagėti
Dictionary of the Lithuanian Language.